„Pastebime mažesnę vyresnio amžiaus žmonių motyvaciją ir norą grįžti į darbo rinką. Galbūt taip atsitinka, kai žmonės ilgesnį laiką nedirba.“, - Aldona Stasiulienė. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Šakių rajone žemės ūkio veikla – viena iš paklausesnių, todėl ne sezono metu, žiemą, susirasti darbą yra sunkiau. Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbas rajone po truputį mažėja, tačiau vis sunkiau įsidarbinti vyresniems nei 50 metų žmonėms.
Netenka socialinių garantijų
Pasak Užimtumo tarnybos Šakių skyriaus vedėjos Aldonos Stasiulienės, pasibaigus sezoniniams darbams iš ūkininkų, miškų ūkio, gamybos sektoriaus žmonės sugrįžta į Užimtumo tarnybą. Specialistai pastebi, kad stipriuose ūkiuose ir žemės ūkio bendrovėse sezono metu nenutinka taip, kad labai žymiai išaugtų laisvų darbo vietų skaičius.
„Praktiškai kadrų kaitos čia nėra. Pasitaiko atvejų, kai atsiranda laisva darbo vieta, jei pats žmogus nusprendžia keisti darbo vietą arba ją tiesiog praranda“, – sako A. Stasiulienė ir pastebi, kad žemės ūkio sektoriuje atsiranda kvalifikuotų specialistų poreikis, tokių kaip vyr. finansininko, veterinarijos gydytojo, aukštos kvalifikacijos elektriko ir kitų. Šioms darbo vietoms keliami reikalavimai – atitinkama kvalifikacija ir motyvacija dirbti, šie kvalifikuoti darbininkai darbo turi visus metus.
Didžiausias sezoninių darbininkų poreikis yra nekvalifikuotiems darbams. Rajono gyventojai turi daugiau galimybių įsidarbinti ir uždirbti pajamų iš samdomo darbo arba dirbdami padienius darbus pas ūkininkus pagal žemės ūkio paslaugų kvitus. Anot darbo rinkos specialistų, įsidarbinimas pagal žemės ūkio paslaugų kvitus tampa pastebimu reiškiniu ir mūsų rajone, deja, gyventojai nepagalvoja, kad taip įsidarbindami jie netenka socialinių garantijų.
„Norėtųsi, kad darbdaviai sudarytų darbo sutartis su besidarbinančiais. Užimtumo tarnyba skiria darbo užmokesčio subsidijas ilgalaikiams bedarbiams, vyresniems kaip 55-erių metų asmenims“, – aiškino A. Stasiulienė primindama, kad žmogus su žemės ūkio paslaugų kvitais per metus gali dirbti ne daugiau kaip 60 dienų, tačiau daugelis dirba žymiai daugiau.
Nedarbas sumažėja vasarą
Jau balandžio mėnesį atsiranda mechanizatorių poreikis, o birželio mėnesį mūsų rajone jau ieškoma žmonių ravėjimo darbams. Jei liepos mėnesį nedarbas rajone siekia iki 7 proc., tai šių metų sausio mėn. – 8,9 proc. Vasaros pradžioje išauga žmonių poreikis ir paslaugų sektoriuje – ypač padavėjų. Dažnai atsiranda darbo vietų ir virėjams, pardavėjams. Pasak A. Stasiulienės, dėl kadrų kaitos rajono baldų įmonės praktiškai ištisus metus ieško stalių, porolono klijuotojų, baldų apmušėjų, fasuotojų. Didesnis socialinių darbuotojų poreikis.
„Į rajoną praktiškai jau nesugrįžta absolventų. Pernai į Užimtumo tarnyba kreipėsi vos keli, be to, jų nedomina įsidarbinimas rajone. Jie tvirtina, kad darbinsis Kaune ar Vilniuje, arba išvyks į užsienį“, – sako pašnekovė.
Motyvacija dirbti – maža
Užimtumo specialistai pastebi, kad motyvaciją dirbti mažina ir gaunamos socialinės pašalpos.
Vis dar sudėtinga pradėti dirbti atokesniuose kaimuose gyvenantiems, kai reikia pasiekti seniūnijų centrus arba Šakių miestą. Problema įsidarbinti, kai žmogus nevairuoja automobilio arba teises yra praradęs. Šakių rajone net 72 proc. bedarbių gyvena kaime.
Vis dar išlieka tendencija sunkiau rasti darbo vyresniems nei 55-erių metų ir ilgalaikiams bedarbiams. Šakių savivaldybėje 55 proc. visų registruotų darbo ieškančių žmonių yra vyresni nei 50 metų. Ilgalaikių bedarbių registruota 21 proc. Neretai ir sveikatos problemos yra trikdis vyresnio amžiaus žmonėms susirasti darbą arba išsilaikyti darbe jau įsidarbinus, nors lėtinės ligos ar sutrikimai nėra nustatyti kaip darbingumo netekimas, neįgalumas. Tarp ieškančių darbo asmenų,ypač ilgalaikių bedarbių, ne vienas turi žalingų įpročių. Dažniausiai dėl žalingų įpročių šie asmenys ir netenka darbo.
„Pastebime mažesnę vyresnio amžiaus žmonių motyvaciją ir norą grįžti į darbo rinką. Galbūt taip atsitinka, kai žmonės ilgesnį laiką nedirba. Tuomet nepasitiki savimi, savo jėgomis, svarsto, kaip pasieks darbo vietą, kaip reiks išvažiuoti iš namų“, – pasakoja A. Stasiulienė ir priduria, kad dažnas jų klientas ateina tik dėl socialinių garantijų.
Visgi nedarbas rajone per paskutinius keletą metų mažėja, Užimtumo tarnybos duomenimis, jei 2015 m. sausį nedarbas rajone siekė 11,6 proc., tai šiemet sausį – 8,9 proc. Dalis rajono gyventojų individualiai įsidarbina Marijampolės, Kauno rajonuose. Prie gyventojų užimtumo ir nedarbo mažėjimo prisideda ir Užimtumo tarnybos Šakių skyriaus vykdoma veikla.
Sausį daugiausiai bedarbių registruota buvo Barzdų ir Slavikų seniūnijose – 14,6 proc. Mažiausiai bedarbių Kriūkų sen. – 6,7 proc.
„Praktiškai kadrų kaitos čia nėra. Pasitaiko atvejų, kai atsiranda laisva darbo vieta, jei pats žmogus nusprendžia keisti darbo vietą arba ją tiesiog praranda“, – sako A. Stasiulienė ir pastebi, kad žemės ūkio sektoriuje atsiranda kvalifikuotų specialistų poreikis, tokių kaip vyr. finansininko, veterinarijos gydytojo, aukštos kvalifikacijos elektriko ir kitų. Šioms darbo vietoms keliami reikalavimai – atitinkama kvalifikacija ir motyvacija dirbti, šie kvalifikuoti darbininkai darbo turi visus metus.
Didžiausias sezoninių darbininkų poreikis yra nekvalifikuotiems darbams. Rajono gyventojai turi daugiau galimybių įsidarbinti ir uždirbti pajamų iš samdomo darbo arba dirbdami padienius darbus pas ūkininkus pagal žemės ūkio paslaugų kvitus. Anot darbo rinkos specialistų, įsidarbinimas pagal žemės ūkio paslaugų kvitus tampa pastebimu reiškiniu ir mūsų rajone, deja, gyventojai nepagalvoja, kad taip įsidarbindami jie netenka socialinių garantijų.
„Norėtųsi, kad darbdaviai sudarytų darbo sutartis su besidarbinančiais. Užimtumo tarnyba skiria darbo užmokesčio subsidijas ilgalaikiams bedarbiams, vyresniems kaip 55-erių metų asmenims“, – aiškino A. Stasiulienė primindama, kad žmogus su žemės ūkio paslaugų kvitais per metus gali dirbti ne daugiau kaip 60 dienų, tačiau daugelis dirba žymiai daugiau.
Nedarbas sumažėja vasarą
Jau balandžio mėnesį atsiranda mechanizatorių poreikis, o birželio mėnesį mūsų rajone jau ieškoma žmonių ravėjimo darbams. Jei liepos mėnesį nedarbas rajone siekia iki 7 proc., tai šių metų sausio mėn. – 8,9 proc. Vasaros pradžioje išauga žmonių poreikis ir paslaugų sektoriuje – ypač padavėjų. Dažnai atsiranda darbo vietų ir virėjams, pardavėjams. Pasak A. Stasiulienės, dėl kadrų kaitos rajono baldų įmonės praktiškai ištisus metus ieško stalių, porolono klijuotojų, baldų apmušėjų, fasuotojų. Didesnis socialinių darbuotojų poreikis.
„Į rajoną praktiškai jau nesugrįžta absolventų. Pernai į Užimtumo tarnyba kreipėsi vos keli, be to, jų nedomina įsidarbinimas rajone. Jie tvirtina, kad darbinsis Kaune ar Vilniuje, arba išvyks į užsienį“, – sako pašnekovė.
Motyvacija dirbti – maža
Užimtumo specialistai pastebi, kad motyvaciją dirbti mažina ir gaunamos socialinės pašalpos.
Vis dar sudėtinga pradėti dirbti atokesniuose kaimuose gyvenantiems, kai reikia pasiekti seniūnijų centrus arba Šakių miestą. Problema įsidarbinti, kai žmogus nevairuoja automobilio arba teises yra praradęs. Šakių rajone net 72 proc. bedarbių gyvena kaime.
Vis dar išlieka tendencija sunkiau rasti darbo vyresniems nei 55-erių metų ir ilgalaikiams bedarbiams. Šakių savivaldybėje 55 proc. visų registruotų darbo ieškančių žmonių yra vyresni nei 50 metų. Ilgalaikių bedarbių registruota 21 proc. Neretai ir sveikatos problemos yra trikdis vyresnio amžiaus žmonėms susirasti darbą arba išsilaikyti darbe jau įsidarbinus, nors lėtinės ligos ar sutrikimai nėra nustatyti kaip darbingumo netekimas, neįgalumas. Tarp ieškančių darbo asmenų,ypač ilgalaikių bedarbių, ne vienas turi žalingų įpročių. Dažniausiai dėl žalingų įpročių šie asmenys ir netenka darbo.
„Pastebime mažesnę vyresnio amžiaus žmonių motyvaciją ir norą grįžti į darbo rinką. Galbūt taip atsitinka, kai žmonės ilgesnį laiką nedirba. Tuomet nepasitiki savimi, savo jėgomis, svarsto, kaip pasieks darbo vietą, kaip reiks išvažiuoti iš namų“, – pasakoja A. Stasiulienė ir priduria, kad dažnas jų klientas ateina tik dėl socialinių garantijų.
Visgi nedarbas rajone per paskutinius keletą metų mažėja, Užimtumo tarnybos duomenimis, jei 2015 m. sausį nedarbas rajone siekė 11,6 proc., tai šiemet sausį – 8,9 proc. Dalis rajono gyventojų individualiai įsidarbina Marijampolės, Kauno rajonuose. Prie gyventojų užimtumo ir nedarbo mažėjimo prisideda ir Užimtumo tarnybos Šakių skyriaus vykdoma veikla.
Sausį daugiausiai bedarbių registruota buvo Barzdų ir Slavikų seniūnijose – 14,6 proc. Mažiausiai bedarbių Kriūkų sen. – 6,7 proc.
Dalė iš Griškabūdžio:
