Asta GVILDIENĖ

Praėjus dviem naujųjų mokslo metų savaitėms, šalies ir mūsų rajono vienuoliktokų tarpe kilo sumaištis. Paniką sukėlė rugpjūčio 31 dieną švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus pasirašytas įsakymas apie egzaminų tvarkos pakeitimus - dabartiniai vienuoliktokai, norėdami įstoti į aukštąsias mokyklas, turės laikyti ne du ar tris, bet penkis egzaminus. Dėl to jiems reikėjo skubiai persirinkti kai kuriuos dalykus arba pakeisti jų lygį. Daugeliui su didesniu pamokų skaičiumi didėjo ir mokymosi krūviai.

Nuotr. Šakių „Žiburio“ gimnazijos moksleiviai tvirtino, kad naujoji stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka įnešė panikos į jų gyvenimą ir privertė daryti skubotus sprendimus, renkantis mokomuosius dalykus bei jų lygius.

Naujoji  tvarka nesužavėjo

Lyg žaibas iš giedro dangaus trenkė nauji 2014 metų brandos egzaminų pakeitimai daugelį šalies vienuoliktokų išmušę iš vėžių. Ironiška, bet naujoji tvarka buvo apsvarstyta tik su aukštųjų mokyklų vadovais, neišklausius pačių moksleivių nuomonės. Kad įstotų į  šalies aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijas jie privalės aukštu balu išlaikyti ne du ar tris, kaip buvo iki šiol, o keturis valstybinius brandos egzaminus. Be to, atsižvelgiant į aukštus reikalavimus, keliamus studijų kokybei bei siekiant, kad studentai studijų starto metu būtų pasiekę pakankamą studijoms užsienio kalbos mokėjimo lygį, nustatytas užsienio kalbos mokėjimo slenkstis. Norintieji patekti į valstybės finansuojamą studijų vietą universitete turės mokėti užsienio – anglų, vokiečių ar prancūzų kalbą B2 lygiu, stojant į kolegiją – B1 lygiu. Šis pokytis susijęs ir su brandos egzaminų sistemos kaita, kai nuo 2011 metų užsienio kalbų programa pateikiama kursais (A1 ir A2, B1 ir B2), orientuotais į Europos Tarybos siūlomus kalbos mokėjimo lygius. Priimant į aukštąsias mokyklas vietoj brandos egzamino gali būti įskaitomi ir tarptautiniai užsienio kalbų žinojimo įvertinimai.

 
Įstatymas pasirašytas ne laiku

Kaip informavo savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyresnysis specialistas Gintaras Demenius, paskutiniąją vasaros dieną G.Steponavičiaus pasirašytas įsakymas, pakeitęs 2014 metų stojamųjų egzaminų taisykles, baisių problemų rajono mokyklose nesukėlė, bet painiavos įnešė. Pavasarį dešimtokai pasirinko dalykus, kuriuos mokysis vienuoliktoje klasėje, o rugsėjo pradžioje sužinojo, kad tie pasirinkimai neatitinka jų stojimo sąlygų. „Jei būtų viskas padaryta savo laiku, t.y. apie pakeitimus informuota kovo ar balandžio mėnesį, panikos nebūtų kilę, - tikino G.Demenius. – Dabar gi, mokyklos tvarkaraščius jau sudėliojusios ir galbūt negali patenkinti kai kurių moksleivių norų, nes mobilios grupės sudarytos pavasarį ir turi ribotą besimokančiųjų skaičių.“

Panikos tarp rajono vienuoliktokų būta

Kad pakeitimai padaryti nelaiku pritarė ir rajono gimnazijų vadovai bei rajono moksleivių tarybos nariai. Pastarieji net surengė neofiacialų susirinkimą, ieškodami, kaip būtų galima padėti į keblią padėtį patekusiems vienuoliktokams. „Ne paslaptis, kad naujoji 2014 metų stojimo tvarka į aukštąsias mokyklas šių metų vienuoliktokams sukėlė tam tikrų problemų. Iš tiesų kilo nedidelė sumaištis, - patvirtino Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorius Romas Eikevičius, pritariantis moksleivių piketui Vilniuje prie Vyriausybės. – Yra pagrindo sunerimti, todėl vaikai ir protestuoja.“ Šakių „Žiburio“ gimnazijos direktorė Jūratė Mozūraitienė ir Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorė Nijolė Šapolienė tvirtino, kad labai didelės panikos nebuvo, tačiau mokiniai išreiškė savo nerimą. Su jais buvo kalbamasi, konsultuojama, patariama. Tiesa, ne visi galėjo pasikeisti savo ugdymo planą, kaip norėtų. Galbūt bus galima dar kai ką pakeisti praėjus pusmečiui. Nors J.Mozūraitienė didelės tragedijos pakeitimuose nemato, tačiau tvirtino, kad negražu tokio lygio įsakymus priiminėti paskutinėmis vasaros dienomis.

Nauja stojimo tvarka į aukštąsias mokyklas yra labai nepalanki, tikino visi mūsų kalbinti Šakių „Žiburio“ gimnazijos trečiokai. „Negana to, kad turėsime laikyti po keturis egzaminus, dar turėsime kaip papildomą penktą egzaminą laikyti ir anglų kalbą. Tai oficialiai lyg ir ne egzaminas, bet be jo neįstosi į aukštąją mokyklą,  - teigė Saulė Starkauskaitė. - Krūviai labai padidėjo, nes pamokų skaičius išaugo. Buvo tokių, kurie jau negalėjo nieko pakeisti, nes mobiliose grupėse nėra vietų.“ „Neslėpsiu, panika kilo, nes nežinojome, ką turime daryti, - tvirtino Tomas Naujokaitis. – Informacija mus pasiekė per žiniasklaidą. Galima sakyti, įvyko naktinis perversmas, nes mokytojai apie naująją stojimo tvarką išgirdo kartu su moksleiviais.“ Pasak Austėjos Dapkutės, buvo labai didžiulės eilės pas pavaduotoją – moksleiviai laukė ir nežinojo, ką pasirinkti. Tačiau net ir tokioje sumaištyje neprarado jumoro jausmo. Šmaikštavo, kad ne vienas turės vykti bananų skinti. Eglės Sederevičiūtės teigimu, kai kurie vienuoliktokai jau buvo pasirinkę anglų kalbos egzaminą, todėl neliko kitos išeities, kaip tik rinktis kitą papildomą dalyką ir laikyti, pavyzdžiui, informatikos egzaminą. Todėl išaugo mokymosi dalykų valandos.“ „Nebuvo laiko galvoti, reikėjo skubėti, todėl kai kurie moksleiviai padarė klaidų, - kalbėjo Renata Macerenkaitė. – Sumaišties nebūtų buvę, jei apie naująją tvarką būtume sužinoję pavasarį. Iš tiesų, buvome per vėlai informuoti.“ Vienuoliktokai tvirtino pritariantys praėjusią savaitę Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose vykusiems mitingams, nes tik tokiu būdu jie gali išreikšti savo nepritarimą tokiems skubotiems sprendimams. Jie tikisi, kad moksleivių balsas bus išgirstas.

Švietimo ir mokslo ministras pripažino, kad naujoji stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka nebuvo tinkamai aptarta, bet pažymėjo, kad moksleiviai dar turi laiko pasiruošti naujovėms. Tačiau sulaukus prieštaringų vertinimų visuomenėje ir sukilus šalies vienuoliktokams, siūlo pataisas įvesti ne nuo 2014 - ųjų, o metais vėliau - nuo 2015 - ųjų.