Šakių rajono bendruomenių centrų asociacija pasipildė dar viena nauja, jau 38 nare –Lepšių kaimo kraštiečių bendruomene. Jai vadovauti išrinkta buvusi kraštietė, kaimo turizmo sodybos „Gervių giesmė“ savininkė Ona Baltrušaitienė, kurios  iniciatyva ir buvo suvienyti buvę ir esami šio krašto gyventojai.

 

 

„Lepšių krašte kadaise buvo daug kaimų ir gyventojų, tačiau vykdant žemės melioracijos darbus, daug vienkiemių buvo sunaikinta, žmonės iškeldinti. Todėl daugelio kaimų ir sodybų šiandien čia nė ženklo nelikę“, - pasakojo O. Baltrušaitienė, pati gimusi ir augusi viename iš tokių „dingusių“ kaimų – Stukšiuose.

Pasak jos, prisiminimų vedini žmonės atvyksta pasižvalgyti po širdžiai mielas vietas, vis dar bandydami rasti čia vykusio gyvenimo ženklų, orientuodamiesi į išlikusius sodybose augusius ilgaamžius medžius. Todėl bendri „dingusių“ kaimų ir Lepšių gyventojų susitikimai, kuriuos kas penkeri metai organizuoja O.Baltrušaitienė, yra labai svarbūs ir laukiami. „Viename iš jų, renkant lėšas Šilgalių koplytėlės remontui, ir kilo idėja sukurti savo bendruomenę, kuri apjungtų ne tik esamus, bet ir buvusius šio krašto gyventojus“, - prisiminė moteris.

Šiuo metu Lepšių kaimo kraštiečių bendruomenėje yra 24 nariai, tačiau manoma, kad pradėjus įgyvendinti bendras veiklas jų dar padaugės. Jei kitos bendruomenės savo namus įsirengė tik ES paramos dėka, tai ši bendruomenė išsiskiria tuo, kad jos pirmininkė negailėdama nei savo lėšų, nei laiko pati ėmėsi iniciatyvos sukurti vietą bendram kraštiečių suėjimui. Ji už savo pinigus nupirko buvusios Lepšių mokyklos pastatą, už savo pinigus jį baigia ir suremontuoti, tikėdamasi, kad rugpjūčio mėnesį čia duris atvers Lepšių kaimo kraštiečių bendruomenės namai.

„Čia užteks vietos susitikimams, švenčių organizavimui, o galbūt net pavyks ir vieną kitą darbo vietą sukurti. 400 kv.metrų ploto viskam užteks, - sako O. Baltrušaitienė . – Aišku, ne visi supranta mano pastangas savo lėšomis pasitarnauti tam kraštui, iš kurio esu išėjusi prieš 40 metų. Yra žmonių, kurie už akių kalba, kad gavau tris milijonus palikimo, todėl ir galiu remontuoti ką tik noriu. Aišku, tokie žodžiai labai žeidžia širdį, tačiau dėl to juk neatsisakysi užsibrėžto tikslo, nemesi pradėto darbo. Pavydas šiandien tapo tradiciniu lietuvio bruožu.“

Nepaisant užgaulių kalbų, nuoskaudas pamiršusi bendruomenės pirmininkė kartu su savo pavaduotoju Lepšių kaimo seniūnaičiu Regimantu Pavalkiu, aktyviomis kraštietėmis Gražina Šumskiene ir Ramute Matusevičiene bei visas jų idėjas visokeriopai paremiančiu Lukšių seniūnu Vidu Cikana, artimiausioje ateityje planuoja prie kaimo ribų pastatyti greitį ribojančius ženklus, suremontuoti ir atgaivinti Šilgalių koplytėlės veiklą, kad čia būtų aukojamos Šv.Mišios, galėtų susituokti jaunavedžiai.

Be to, Lepšiuose, kaip ir visuose kaimuose labai opus vaikų ir jaunimo užimtumo klausimas, jie neturi nei žaidimų, nei krepšinio aikštelės. „Savo akimis mačiau, kaip vaikai ant asfalto išsivelka ant ratukų sukonstruotą krepšinio lentą, o, pamatę atvažiuojantį automobilį, skuba ją nutraukti nuo kelio, - pasako O.Baltrušaitienė. – Gaila žiūrėti. Todėl nusprendėme kuo skubiau jiems įrengti padorią aikštelę, kad turėtų kur kamuolį mėtyti. Juo labiau, kad kaime gyvybės yra, ne toks čia jau Dievo ir žmonių užmirštas kraštas – galima suskaičiuoti 35 – 40 gyvenamųjų namų, o kur dar vadinamieji vienkiemiai.“

Bendruomenės pirmininkės manymu, dabar svarbiausia įrengti bendruomenės namus, pradėti vykdyti veiklas – taip sakant „užvesti variklį“, o po to šią iniciatyvą perduoti jauniems ir aktyviems šio krašto žmonėms.