baneris leidinys

duobieneSima KAZARIAN
 
Kai daugelis važiuoja slaugyti senolių į užsienį, senstančius lietuvius vis mažiau kam belieka slaugyti. Vietiniai gyventojai sunkokai randa patikimą žmogų, kuris padėtų slaugyti namuose esantį ligonį. Viešosios įstaigos teigia su šia problema nesusiduriančios.
 
Nuotr. D. Duobienė džiaugėsi, kad Šakių ligoninėje slaugytojų netrūksta, nors jų atlygis ir neviršija minimalios algos.
 

Socialinių paslaugų centro direktorė Vilma Bielskienė teigė, kad jų centras šiuo metu dirba pilnu pajėgumu. Netrūksta slaugytojų ir Šakių ligoninėje. Šakių ligoninės vyr. slaugos administratorė D. Duobienė taip pat tikino, jog slaugių gretos nuolat pasipildo.

Du paslaugų tipai

„Jei ligonis yra registruotas mūsų savivaldybėje, jis turi kreiptis į savo seniūniją. Ten bus sutvarkyti dokumentai ir bus suteikta pagalba į namus arba dienos socialinė globa“,- pasakojo V. Bielskienė. Iš viso Socialinių paslaugų centras aptarnauja apie 130 rajono gyventojų.
depresijaRugsėjo 10-ąją paminėta Savižudybių prevencijos diena. Savižudybės – globali visuomenės sveikatos problema ir būtina ieškoti išeities, kad tragiškų savižudybių būtų išvengta.
 
Nuotr. Savižudybė nėra spontaniškas veiksmas, prie beprasmės mirties priveda daugybė veiksnių.
 
„Savižudybių mažėjimas – ilgas procesas, reikalaujantis bendruomenės geranoriškumo, susitelkimo bei atsakomybės“,- teigė Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Jūratė Kriaučiūnienė.

Šiemet žudėsi mažiau

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kasdien dėl savižudybių miršta apie 3000 pasaulio gyventojų ir tokios beprasmės mirtys emociškai ir socialiai sužaloja šalia esančius artimus žmones. Per pastaruosius 50 metų pasaulyje, ypač išsivysčiusiose šalyse, beprasmių mirčių skaičius išaugo daugiau nei dvigubai. Savižudybė tapo trečia pagal dažnumą 15–34 metų amžiaus žmonių mirties priežastimi.
Marijampolės visuomenės sveikatos centras informavo, kad nuo šių metų lapkričio 1 dienos įsigalios nauja higienos norma „Sporto klubų paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“. Vienas iš reikalavimų – mikrobiologiniai tyrimai legionelėms nustatyti. Pasidomėjus paaiškėjo, kad ši naujovė Šakių sporto klubui „Audra“ ir Jaunimo kūrybos ir sporto centrui – ne naujovė.
 
Pasak Marijampolės visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Aistės Jankauskienės, higienos norma „Sporto klubų paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“, siekiant sumažinti užsikrėtimo legionelioze riziką, papildyta nauju reikalavimu. Jo privalės laikytis visi juridiniai ir fiziniai asmenys, projektuojantys, statantys, įrengiantys ir  eksploatuojantys statinius ir patalpas, kuriose teikiamos sporto klubų paslaugos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad higienos normoje nurodoma, kad sporto klubų paslaugų teikėjai ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi atlikti geriamojo vandens (šalto ir karšto) mikrobiologinį tyrimą legionelėms nustatyti. Papildomi vandens tyrimai atliekami, kai vandens tiekimo sistema pradedama naudoti daugiau kaip po vieno mėnesio pertraukos, po vandens tiekimo sistemos rekonstrukcijos ar remonto, arba diagnozavus paslaugų vartotojų susirgimus legionelioze.

Tiek Šakių sporto klubo „Audra“ vadovas Kęstutis Smirnovas, tiek Jaunimo kūrybos ir sporto klubo administratorius Robertas Sakas patikino, kad mikrobiologiniai tyrimai legionelėms nustatyti – jokia naujovė. Šiuos tyrimus abi įstaigos atlieka reguliariai, kaip ir visus kitus higieninius reikalavimus.

„Draugo“ inf.
„Ar normalu, kad ligonis turi 4 mėnesius laukti, kol pateks pas onkologą?“- klausia sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis.
 
Norint pagreitinti ligonių priežiūros procesą žengiami pirmieji žingsniai. Nuo šių metų lapkričio mėnesio Kauno krašto (šiam regionui priklauso ir Šakių ligoninė) ligoniai, neišvykdami iš savo rajonų, sulauks aukščiausios kvalifikacijos onkologų konsultacijų. Tai numatyta Onkologinės pagalbos Kauno krašto gyventojams projekte, kuriam pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė.

Pasak Šakių ligoninės gydytojos Dainos Bagdonienės, tai yra puiki iniciatyva. „Kol kas mes jokių sutarčių, informacijos dar negavome, bet laukiame, manau, kad gausime. Pas mus į ligoninę nuo seno kartą per mėnesį atvyksta onkologas ir tai tikrai labai patogu“,- teigė D. Bagdonienė. Tokios paslaugos iki šiol buvo suteikiamos tik nedaugelyje rajonų.

Naujasis projektas - tai pirmasis bandomasis žingsnis, kuriant integruotą sveikatos priežiūros arba funkcinių klasterių sistemą, kuri apimtų ir kitas gydymo sritis. Kaip sakė sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, onkologija pirmiausiai pasirinkta dėl to, kad dėl neapgalvotų pertvarkų sunkiems ligoniams pasidarė sunkiai prieinama medikų pagalba. „Ar normalu, kad ligonis turi 4 mėnesius laukti, kol pateks pas onkologą? Žmogus laukia, o liga – ne, ji progresuoja. Kiek kartų ligonis iš Jiezno turi važiuoti į Kauną pas gydytoją ir grįžti vėl atgal, nes pasirodo, kad trūksta tai vieno, tai kito tyrimo?“ – klausė V.P. Andriukaitis. Anot ministro, įgyvendinus projektą, laimėtų ne tik pacientai, bet ir būtų efektyviau naudojamas sveikatos priežiūros įstaigų tinklas.
Naujoji informacinė sistema ne tik padės susigaudyti pacientams, kiek kainavo jų gydymas. Rankomis trina ir ligonių kasos – nuo šiol eis labiau stebėti, ar dirbtinai neišpučiamas medicininių paslaugų kainų burbulas.
 
Paaiškėjo, kad medikai, suvesdami duomenis į duomenų bazę, „neskiria“ radikulito nuo galūnių paralyžiaus, o jaunuoliai nustebtų sužinoję, jog jiems buvo parašyta šlapimo ar išmatų nelaikymo diagnozė. Nemažai yra ir mirtinų ligonių, kurie net nenutuokia apie sudėtingą savo būklę. Viso to priežastis – eilinis pasipelnymas iš ligonių kasų, kuris dabar tapo lengviau kontroliuojamas. Kuo sunkesnis ligos atvejis – tuo daugiau gydymo įstaiga gali pareikalauti lėšų.
 
Lietuva atrodo sunkiai serganti šalis

Patikrinus 71 proc. gydymo įstaigų paaiškėjo, kad Lietuvoje gydoma labai daug sunkiomis ligomis sergančių ligonių – šalies vidurkis sudaro net 18 procentų. Kitose šalyse, taikančiose tokią pat ligų klasifikaciją, sudėtingiausi gydymo atvejai sudaro vos iki 8 proc. Pažymėtina, kad daugiausia sunkių ligų atvejų užfiksuota rajonų ligoninėse, nors jie turėtų būti gydomi didžiųjų miestų gydymo įstaigose.  Pasirodo, sunkiausiai medikų įveikiama liga šiuo atveju yra nesąžiningumas. VLK direktoriaus Algio Sasnausko teigimu, šie patikrinimai parodė, kad gydymo įstaigų teikiama informacija ne visada yra teisinga.
Šiaurietiškas ėjimas - sparčiai populiarėjantis fizinio aktyvumo būdas ne tik Lietuvoje, bet ir rajone. Jau pravestas ne vienas seminaras siekiant, kad vis daugiau žmonių išbandytų šią naują sporto šaką. Ne išimtis ir neįgalieji.
 
Šakių rajono  Žmonių  su  negalia  sąjunga, skatindama  savo  narių  fizinį  aktyvumą, suorganizavo  šiaurietiško  ėjimo užsiėmimus. 23  sąjungos  nariai, vadovaujami sporto  trenerio  Laimonto  Rakausko, „Varpo“ mokyklos stadione  sėmėsi  šiaurietiško  ėjimo  paslapčių. Pirmiausia  treneris  supažindino  susirinkusius  su  pagrindiniais šiaurietiško  ėjimo  privalumais, o  vėliau  mokė  vaikščioti, taisyklingai  naudojant  lazdas.  Visi  nariai  buvo  labai  patenkinti  ėjimo  pamoka  ir  prašė  trenerio  sugrįžti į  Šakius.
Šiaurietiško  ėjimo  sąjungos nariai mokėsi ir Kriūkuose, kartu  su  bendruomenės  žmonėmis. Ateityje  numatoma  šią  priemonę  pravesti  ir  Janukiškių  neįgaliesiems  bei  bendruomenės  nariams.

2013-uosius Sveikatos apsaugos  ministerija paskelbė Sveikatingumo  metais, tuo siekdama  dar  kartą  atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad  sveikata – didžiausias  turtas, ir paskatinti žmones  labiau ja rūpintis. Ministerijos užsakymu atlikta  apklausa  parodė, kad  gyventojų  fizinis  aktyvumas yra  labai  mažas.  Net 75%  žmonių  laisvalaikiu  nesimankština ir  nesportuoja. Sėdėdami (darbe ir laisvalaikiu) gyventojai kasdien praleidžia vidutiniškai apie  5  valandas. Reguliarus fizinis aktyvumas galėtų  daugeliui padėti išvengti širdies bei kraujagyslių ligų, diabeto, depresijos.
 
„Draugo“ inf.
Nors praėjusią savaitę dusinę karšti orai buvo nelengvas išbandymas ir medikai įspėjo dėl įvairių sveikatos sutrikimų, šakiečiai apsiėjo be negalavimų.
 
Nei Šakių ligoninės priėmimo skyriuje, nei Šakių greitosios medicinos pagalbos stotyje neužfiksuota saulės smūgių atvejų. Greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Rimgaudas Lebedžinskas teigė, jog termometro stulpeliui pasiekus aukštesnę ribą šiek tiek suaktyvėjo negalavimai dėl lėtinių ligų – galvos smegenų kraujotakos, širdies ritmo sutrikimų, hipertoninių krizių.

Kalbant apie vasariškas traumas, priėmimo skyriuje fiksuojamas įprastas šiam metų laikui  kiekis, o šiuo metu greitoji pagalba iškvietimų turi neįprastai mažai. „Praėjusiais metais buvo daugiau traumų, bet dar anksti džiaugtis, nes vasara nesibaigė, gali greitai viskas pasikeisti“,- komentavo R. Lebedžinskas.
 
„Draugo“ inf.
Lietuvoje 2012 metais mirė 40 tūkst. 938 žmonės, t. y. 99 asmenimis mažiau nei 2011 metais. Šakių visuomenės sveikatos biuras paskelbė Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro apibendrintus praėjusių metų duomenis, kuriuose nurodytos trys pagrindinės  mirčių priežastys.
Skelbiama, kad Lietuvos gyventojų mirties priežastys jau daugelį metų išlieka tos pačios -  kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirtys. Jos praėjusiais metais sudarė 85,1 proc. visų mirčių priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t.y. 56,6 proc., nuo piktybinių navikų – 19,5 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 8,9 proc. šalies gyventojų.

Pagal statistinius duomenis, praėjusiais metais Lietuvoje mirė 20 tūkst. 691 vyras ir 20 tūkst. 247 moterys. Daugiausiai tiek vyrų (47,8 proc. ), tiek moterų (65,6 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Kas trečio mirusio vyro pagrindinė mirties priežastis buvo išeminė širdies liga.

Mažas fizinis aktyvumas – vienas svarbiausių širdies ligų rizikos veiksnių. Daugiau kaip 70 proc. suaugusių žmonių juda nepakankamai. Technologijų amžiuje yra visos sąlygos atleisti mūsų raumenis nuo bet kokio darbo. Įrodyta, kad fiziškai neaktyvūs žmonės du kartus dažniau serga širdies ligomis ir daug dažniau nuo jų miršta. Mažai judančiam žmogui sutrinka kraujospūdžio reguliacija, jis tunka, kraujyje padaugėja riebalų, gliukozės. Visa tai skatina aterosklerozę, kartu ir koronarinę širdies ligą.
85

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos