Savivaldybės Švietimo ir sporto skyrius informavo, kad nuo naujųjų mokslo metų pradžios rajono švietimo įstaigose nemokamas maitinimas skirtas 1952 moksleiviams, kurių tarpe ir 23 priešmokyklinio amžiaus vaikai, lankantys Šakių miesto darželius. Tai beveik pusė visų bendrojo lavinimo mokyklas lankančių moksleivių. Tačiau jų skaičius dar didės, nes peržiūrėti dar ne visi pateiktų prašymų dokumentai.

Daugiausiai nemokamo maitinimo porcijų, daugiau nei pusei visų mokyklos moksleivių, skirta Slavikų pagrindinėje mokykloje – 76 (75 proc.), Kidulių pagrindinėje mokykloje – 133 (69 proc.), Sintautų pagrindinėje mokykloje – 115 (67 proc.), Žvirgždaičių progimnazijoje – 43 (63 proc.), Lekėčių vidurinėje mokykloje – 97 (58 proc.), Kriūkų vidurinėje mokykloje – 77 (54 proc.), Griškabūdžio gimnazijoje – 212 (51 proc.), Gelgaudiškio vidurinėje mokykloje – 173 (53 proc.), Plokščių vidurinėje mokykloje – 83 (53 proc.), Paluobių pagrindinėje mokykloje – 55 (52 proc.).

Mažiausiai nemokamo maitinimo porcijų, tik 116 (21 proc.), yra skirta Šakių „Žiburio“ gimnazijos moksleiviams ir Šakių miesto darželių priešmokyklinių grupių vaikams. Vaikų lopšelyje – darželyje „Klevelis“ nemokamai maitinami 6 (21 proc.), o mokykloje „Berželis“ – 17 (27 proc.) priešmokyklinukų. Palyginti  nedaug prašymų skirti nemokamą maitinimą gauta ir didžiausioje rajono mokykloje – Šakių „Varpo“ vidurinėje mokykloje, kuriai priklauso Išdagų ir Siesartėnų skyriai. Čia parama skirta 386 moksleiviams. Tai sudaro tik 34 proc. visų čia besimokančių moksleivių. Panašūs skaičiai užfiksuoti ir Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos (nemokamas maitinimas skirtas 175 moksleiviams - 39 proc.) bei Lukšių Vinco Grybo (maitinimą gauna 188 moksleiviai – 41 proc.) gimnazijose.

Nemokamo maitinimo skyrimo skaičiai realiai atspindi mūsų rajono gyventojų gaunamas pajamas. Statistikos departamento duomenys tarsi šaltas dušas  – žemiau skurdo ribos gyvena daugiau nei 30 proc. kaimo gyventojų. Baisiausia, kad skurdo rizikos lygis, palyginti su 2010 metais ne sumažėjo, o, atvirkščiai, padidėjo. Darbas ir darbo jėga  mūsų šalyje yra nupiginti iki absurdo – išgyventi iš savo algos negali ne vienas dirbantis žmogus. Todėl jau nuostabos nekelia vis didėjantis paramos prašymų skaičius.