baneris leidinys

Prieš savaitę savivaldybėje vyko susirinkimas, kuriame buvo aptariami turizmo klausimai rajone. Šiuo metu yra parengta turizmo programa, įvardintos stipriosios ir silpnosios turizmo plėtojimo Šakiuose pusės.
 
Šiuo metu yra diskutuojama, kaip Šakių rajonas galėtų prisistatyti kaip turizmo objektas. Yra iškelta mintis, kad Šakių rajono „vizitinė kortelė“ galėtų būti derlingos žemės, kuriose sparčiai plečiasi stiprūs ūkiai, taip pat turistus galėtų traukti neseniai restauruoti dvarai, o galbūt rajoną būtų galima pristatyti kaip Lietuvos himno kūrėjo Vinco Kudirkos kraštą. Ateityje numatomas ir ženklo kūrimas.

Taip pat buvo aptarta, kad norint įgyvendinti numatytas turizmo programos gaires reikėtų stiprinti jau esamus turizmo objektus, pvz., dvarus lankantiems turistams vis dar nėra užtikrintos nakvynės vietos, kokybiško maitinimo. Pasak Šakių Turizmo informacijos centro direktorės Eglės Plančiūnienės, būtina, kad turistiniai objektai lankytojams būtų prieinami nuolat, o tai užtikrinti gali kol kas toli gražu ne visi objektai. „Negali būti taip, kad šeštadienį ar sekmadienį nebus kam priimti grupės. Turi būti sukurta nuolatos veikianti infrastruktūra, čia būtų puikios sąlygos įsijungti ir verslui, kuris iš to užsidirbtų pinigų. Puikus pavyzdys yra Ritiniuose veikiantys Sūrių namai“,- kalbėjo E. Plančiūnienė.
 
„Draugo“ inf.
biciulesPrieš septynerius metus Sintautuose susibūrusi Moterų veiklos grupė „Bičiulės“ laiko veltui nešvaisto. Dvidešimt garbaus amžiaus sulaukusių Sintautų bendruomenės moterų šiandien aktyviai dalyvauja ir kūrybinėje, ir pažintinėje, ir pramoginėje veikloje.
 
Nuotr. Keliaudamos po Vištyčio apylinkes Sintautų bičiulės apsilankė prie šaltinio, kurio vandenį vietiniai gyventojai laiko šventu, mat tikima, kad jis išgydė ne vieną ligonį.
 
Moterų veiklos grupės vadovė Liudvina Kutkaitienė teigė, kad jei kitose organizacijose yra branduolys, kuris ir renginius organizuoja, ir į sceną lipa, o kitiems nariams lieka tik pasėdėti, pažiūrėti ir pasivaišinti, tai Sintautų moterys be išimties visur dalyvauja visos. Jos neužmiršta viena kitos nei renginiuose, nei kelionėse, nei džiaugsmo, nei skausmo valandą – pagelbsti ir mirus artimajam, ir švenčiant gimtadienius. Senjoros nepamiršta su šventėmis pasveikinti vienišų miestelio gyventojų ar be tėvų globos likusių vaikų, tvarko senąsias Smilgių kaimo kapinaites. Jos turi savo grupės emblemą, dainuoja susibūrusios į ansamblį, kuriam vadovauja Jūratė Navickienė, o akordeonu groja Audronė Bingelienė.
Jei Lietuvoje vienam piliečiui vidutiniškai tenka 18 perskaitytų bibliotekos knygų per metus, tai Šakiuose šis rodiklis dar geresnis – 22,7 knygos.

Seime konferencijoje dalyvavusi Šakių viešosios bibliotekos vedėja Regina Ūsienė pasidžiaugė, kad Lietuvos, o kartu ir mūsų rajono rodikliai pagal tai, kaip piliečiai naudojasi bibliotekomis, yra tikrai neblogi, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. „Gal tai lemia, jog kitų šalių namų ūkiai yra turtingesni ir žmonės pajėgesni įpirkti naujas knygas“,- svarstė R. Ūsienė.

Pagal vidutiniškai bibliotekose perskaitytų knygų skaičių per metus Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių ES, tuo tarpu Šakiai lenkia ir šį bendrą šalies vidurkį. Geri ir naudojimosi bibliotekų internetu rodikliai.

Pasak R. Ūsienės, daugelis žmonių knygų nusipirkti neišgali, nes jos šiais laikais yra brangios, todėl bibliotekos šią problemą puikiai išsprendžia. Vadovė pripažįsta, kad nemažai pasukti galvą reikia ir sprendžiant, kokias knygas reikia užsakyti. „Visada stengiamės išlaviruoti tarp vadinamosios populiariosios literatūros ir turinčių išliekamąją, mokslinę meninę vertę leidinių. Jų skaitytojų galbūt nėra tiek daug, tačiau aš manau, kad negalime sau leisti „nusipiginti“,- svarstė bibliotekos direktorė.

Šakietės mėgta meilės romanus, jų serijas ir, esant didelei tokių knygų paklausai, kartais bibliotekininkėms tenka užvesti atskirą sąsiuvinį, kuriame į eilę rašomos visos jų pageidaujančios klientės.

Seime buvo iškelta mintis, kad bibliotekos turėtų galimybę pasinaudoti Europos struktūrinių fondų parama, kadangi jos visuomenei yra labai reikalingos.

„Draugo“ inf.
ozkaTikriausiai nedaugelis žino, kad Ožio dieną mūsų protėviai rengdavo įspūdingas rudens palydas. Jei daugelyje Europos šalių Šv.Martyno diena buvo laikyta ganiavos pabaigtuvių diena, kurią suvesdavo visų praėjusių metų sąskaitas, įvertindavo derlių ir nuostolius, grąžindavo materialines bei dvasines skolas, tai Ožio diena buvo kupina ritualų, skirtų žiemai pakviesti.  
 
Jeigu lietuviai šiandien kaime puoselėtų senąsias tradicijas, tai Ožio dieną ožkų ir ožių ragus puoštų karūnomis bei kaspinais, taip, kaip Sekminių dieną karvutes puošia vainikais. Dabar Ožio dienos lapkričio 12 – ąją tiesiogiai niekas nemini, kasdieniniame žmogaus gyvenime šios dienos papročių neliko, tačiau folklorinių ansamblių dėka apie ožį tebeskamba liaudies dainos, išlikę ratelių, šokių, žaidimų ir orų spėjimų. O dar praėjusio amžiaus pradžioje, parginę gyvulius į tvartus, piemenys susirinkdavo krūvon ir surengdavo apeiginį balto ožio „aukojimą“ arba „sniego lauktuves“, burdavo, ar greit ateis žiema, kada iškris pirmasis sniegas.

Ožio dieną būdavo dėkojama dievams už sveikų ir riebių gyvulių auginimą, gerą derlių, sukauptas atsargas, bei prašoma pašarų skalsos ir geros žiemos. Baltas ožys tapdavo tarpininku tarp dieviškojo ir žemiškojo pasaulio. Pasak etnografų, ši diena buvo itin svarbi, nes prisnigus piemenėliams prasidėdavo savotiškos atostogos, nebereikėdavo tęsti ganiavos. Kad greičiau pasnigtų, piemenys aplink beržą - vilties medį - triskart saulės kryptimi apvesdavo baltą ožį, kurio ragai būdavo papuošti karūna kaip karaliaus.
cirpokasLapkričio 9 dieną iš ankstyvo ryto Šakių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela, vadovaujama Inos Jurgilienės, išskubėjo į Širvintas. Čia jau 23 kartą vyko regioninių kaimo kapelų varžytuvės „Kaimynėli, būki svečias“, kuriose susirungė trylika kapelų iš Vilniaus, Panevėžio, Trakų Vokės, Šalčininkų, Jonavos, Ukmergės, Rokiškio, Širvintų rajonų.
 
Nuotr. V. Juozapaitis, įteikdamas apdovanojimą, „Čirpoką“ pavadino profesionaliausia liaudiškos muzikos kapela.
 
Vertinimo komisijos pirmininkas – kompozitorius Vytautas Juozapaitis ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėja Vita Majerienė, Lietuvos liaudies kultūros centro folkloro poskyrio vyriausiasis specialistas Arūnas Lunys, Širvintų meno mokyklos direktorius Gintaras Pauliukonis, mokytoja metodininkė Aldona Pažusytė  ilgai svarstę, kas geriausi, paskelbė kantriai laukiantiems žiūrovams ir dalyviams rezultatus.  Nors daugelis kolegų po pasirodymo sveikino mūsiškius dėkodami už gerą skambesį ir kultūrą, tačiau pačio aukščiausio įvertinimo niekas nesitikėjo – „Čirpokas“ tapo varžytuvių nugalėtoju.
 
„Draugo“ inf.
marijaLapkričio 8 dieną „Žiedų galerijoje“ duris atvėrė gelgaudiškietės Marijos Rinkevičiūtės tapybos darbų paroda „Spalvų skambesys“. Ją pristatydama Vilniaus dailės akademijos interjero dizaino specialybės antrakursė, nuo pirmosios klasės grojanti fortepijonu, teigė, kad dailė labai panaši į muziką – tik reikia stengtis išgirsti spalvų skambesį drobėje.
 
Nuotr. Mokytoja L. Rūgytė  savo mokinę Mariją palygino su M. K. Čiurlioniu, kuriam taip pat vienodai svarbi buvo ir muzika, ir tapyba.
 
Pasak M.Rinkevičiūtės, domėtis muzika ji pradėjo anksčiau nei tapyba. Groti fortepijonu mokėsi nuo pirmosios klasės, o štai su tapyba Šakių rajono meno mokyklos dailės skyriuje susipažino tik būdama devintoje klasėje. Tačiau šis pomėgis paskatino žengti lemtingą žingsnį, baigus vidurinę mokyklą, renkantis tolimesnį gyvenimo kelią. Mergina pasirinko Vilniaus dailės akademijos interjero dizaino specialybę.

„Apie savo kūrybą kalbėti daug nelinkusi, - sako Marija. – Mat nežinodama, ką pasakyti, pradedu kurti visokias išgalvotas istorijas, toli gražu prasilenkiančias su tiesa. Viena galiu patvirtinti – įkvėpimas iš tiesų egzistuoja. Darbai, sukurti su įkvėpimu, yra visiškai kitokie, į juos smagu žiūrėti. Stengiuosi gaudyti tas retas akimirkas, todėl galiu teigti, kad mano kūryba yra daugiau momentinė.“
valentasŠakių rotušės foje praėjusio penktadienio popietę atidaryta kauniečio menininko, Lietuvos dailininkų sąjungos nario Vidmanto Valento kūrybos darbų paroda. Pasveikinti menininką susirinko nemažas būrys meno gerbėjų, savivaldybės atstovų, dailininko žmona bei dukra, rajono menininkai.
 
Nuotr. Dailininkas V.Valentas Šakiuose surengtoje personalinėje parodoje pristatė 2010 -2012 metais specifine pastelės technika sukurtus darbus.
 
Vidmantas Valentas (g. 1946 m.) Lietuvoje pirmiausia žinomas kaip vitražistas, o nuo 2006 metų parodose pradėjo dalyvauti  kaip karikatūristas. Vėliau jo darbų amplitudė ir technika dar labiau išsiplėtė. V.Valentas  yra baigęs S.Žuko taikomosios dailės technikumą, vėliau  studijavo Vilniaus dailės institute, kur įgijo dekoratyvinės dailės dailininko specialybę. Kaunietis menininkas taip pat yra ir Lietuvos kino mėgėjų sąjungos narys. Šiuo metu jis vadovauja leidybos ir video paslaugų įmonei „V3 studija“.

V.Valentas nuolat dalyvauja grupinėse parodose, yra surengęs ne vieną autorinę akvarelės, tapybos, pastelės parodą. Jis yra 2013 metų Lietuvos banko išleistos sidabrinės kolekcinės monetos 1863 metų sukilimui atminti dailininkas.
bastys mindaugasSeimo narys Mindaugas Bastys jau keletą metų iš eilės rajono bendruomenę pakviečia išbandyti kūrybines jėgas įvairiuose projektuose, konkursuose, dalyvauti pilietiškumą skatinančiose akcijose. Neseniai paskelbtas eilėraščių konkursas „Eilės gimtajam kraštui“, kurio rezultatai bus susumuoti jau kitais metais.
 
Nuotr. Seimo narys M. Bastys jau keletą metų iš eilės rajono bendruomenę kviečia išbandyti jėgas įvairiuose projektuose.
 
Kaip sakė mūsų kraštietis, LSDP Šakių skyriaus pirmininkas, Seimo narys  M.Bastys, mintis organizuoti tam tikrus projektus jam kilusi jau seniai. Vienas pirmųjų itin sėkmingų projektų, - „Sidabrinės gervės“, kurio iniciatoriais buvo  žinomas  prodiuseris Rolandas Skaisgirys bei Mindaugas Bastys. Šis renginys, startavęs prieš trejus metus Zyplių dvare, dabar jau tapo tradiciniu respublikiniu renginiu, populiarinančiu lietuvišką kiną. Tradiciškai kasmet naujausių filmų „naktinės peržiūros“ vyksta Zyplių dvare.

Dar vienas tradiciniu tapęs renginys, organizuojamas kasmet per Juozines, - šachmatų turnyras. Tai yra savotiška „duoklė“  jau Anapilin išėjusio Seimo nario tėvelio, kuris buvo aistringas šachmatininkas, atminimui. Ši idėja sulaukė plataus palaikymo ir tapo itin populiariu rajoniniu renginiu. Kasmet turnyruose dalyvauja ne tik gausus būrys šakiečių, bet ir šachmatų sporto entuziastai iš kitų rajonų. Ne kartą Šakiuose viešėjo ir Olimpinis šachmatų čempionas Vaidas Sakalauskas.

Prenumeruok E-laikraštį!

BlueYellow-baneris

Reklama

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

200x100 banAUDRA

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2022 Visos teisės saugomos